GEDĖJIMO PROCESAS NETEKUS ARTIMOJO
Gedėjimas yra gyvenimo etapas, prasidedantis praradus tą, kuris mums buvo svarbus, kurį mylėjome ir branginome. Nėra vieno teisingo būdo išgyventi gedėjimą ir kiekvienas jį patiriame skirtingai. Taip pat ir gedėjimo trukmė gali būti labai įvairi – nuo kelių mėnesių iki metų ar daugiau. Tačiau svarbiausia, kad žmogus praeitų visą savo unikalų procesą iki galo, kad išsigedėtų tiek, kiek jam to reikia. Tik pasibaigus visam ciklui gali ir turi prasidėti grįžimas į normalų gyvenimą.
Gedėjimas netekus artimojo taip pat apibūdinamas kaip „gedėjimo ciklas“ ir gali turėti tokia fazes (nebūtinai tokia eilės tvarka):
- Šokas. Pirmoji reakcija išgirdus, kad miršta arba mirė mylimas žmogus yra „Ne“. Žmogus gali tarsi sustingti, sutrikti. Kartais žmonės įvardija, kad gyvenimas pasidaro nerealus.
- Neigimas. Mūsų visuomenė neigia mirtį. Net kalboje yra vartojami kiti žodžiai, pvz., vietoje „mirė“ sakome „pasitraukė, mus paliko, iškeliavo Anapilin“. Mes norime paneigti, kad mirtis egzistuoja. Neigimo fazėje žmogus mano, kad tai nėra teisybė. Jis mano, kad tai tik blogas sapnas ir, kai jis prabus, viskas bus gerai. Žmogus negali pagyti nuo sielvarto, kol nepereis šios fazės ir nepripažins mirties realybės.
- Pyktis. Kai protas pripažįsta mirties faktą, dažniausiai apima pyktis. Jis gali būti nukreiptas į Dievą (religingiems žmonėms šis jausmas sukelia kaltės jausmą prieš Visagalį), į gydytojus, į mediciną bendrai, kitus šeimos narius ar net į save (Jeigu aš būčiau…). Ir vėl atsiranda kaltės jausmas. Pyktis gali būti nukreiptas į visą pasaulį. „Kaip kažkas gali rūpintis savo reikalais, kai nutiko tokia baisi tragedija?“
- Gedėjimas. Dažniausiai tai yra ilgiausia fazė. Ji gali tęstis mėnesius ar metus. Jai būdingas depresijos jausmas, pastovus kaltės pojūtis, fizinės ligos, vienatvė, panika, verkimo periodai, kurie gali pasireikšti be jokios konkrečios priežasties.
- Atsistatymas. Žodį „atsistatymas“ vartoja ne visi, nes, jų nuomone, niekas negali „atsistatyti“ nuo mirties. Mirtis visam laikui pakeičia mūsų gyvenimą. Niekas jau nebus gerai. Nors su laiku mirties sukeltas skausmas sumažės, jis nepranyks. Visada ilgėsimės žmogaus, kurį mylėjome. Bet kartu sugebame atsigauti ir judėti toliau. Tai pastebima šioje fazėje.
Svarbu suprasti, kad aprašomi gedėjimo ciklai gali būti sudėtingesni nei išvardintos fazės bei persidengti vienas su kitu. Pvz., pyktis gali apimti ir neišėjus iš neigimo stadijos. Realiame gyvenime gedėjimas nėra darnus ciklas, o kiekviena mirtis yra unikali, kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl jo reakcija į mirtį taip pat yra unikali. Antra, gedėjimas iš tikrųjų nėra ciklas, o šis terminas naudojamas pabrėžti, kad žmogus turi sugrįžti prie to, ką vadiname „normaliu“ gyvenimu, buvusiu iki mirties. Tačiau būtina suprasti, kad gyvenimas toks, koks buvo iki mirties jau nebus: jis bus normalus, bet kitoks.
Notice: Use of undefined constant show_arrow - assumed 'show_arrow' in /home/liumas/domains/kaunas.rekviem.lt/public_html/wp-content/themes/rekviem/single-psichologine_pagalba.php on line 20
Notice: Use of undefined constant back_text - assumed 'back_text' in /home/liumas/domains/kaunas.rekviem.lt/public_html/wp-content/themes/rekviem/single-psichologine_pagalba.php on line 21
Psichologinė pagalba