KAIP BENDRAUTI SU MIRŠTANČIU ARBA SUNKIAI SERGANČIU?

Bendravimas su sunkiai sergančiu ar mirštančiu žmogumi yra didelis išbandymas artimiesiems. Jiems būna sunku kalbėti apie mirtį dėl baimės, kad kalbėdami apie tai tik dar labiau pablogins ligonio būklę. Mirštančiojo artimuosius trikdo dar keletas baimių, apsunkinančių bendravimą:

1. Baimė, kad kalbėdami apie mirtį jie gali pagreitinti praradimą.
2. Artėjančios mirties neigimas, nenoras pripažinti tikrovės.
3. Savo paties mirties baimė.
4. Gėda ar kaltė dėl to, kas buvo santykiuose su mirštančiuoju praeityje.

Mirštantiesiems taip pat gali būti sunku kalbėti apie tai, ką jaučia, dėl:

1. Baimės, kad jie yra našta artimiesiems.
2. Privatumo trūkumo, ypač esant ligoninėje.
3. Vidinio konflikto, atsirandančio santykyje su mirties artėjimu.
4. Paslapčių, kuriomis niekada nesidalinta.
5. Neigimo – nenoro susidurti su realybe ar nesusitaikymo su ja.
6. Baimės, kad nuliūdins artimuosius.
7. Nemokėjimo kalbant išreikšti savo mintis.
8. Asmens, kuriuo jie pasitikėtų, nebuvimo.

 

Bendravimas su sunkiai sergančiuoju

Bene pati svarbiausia dovana, kurią galite suteikti mirštančiajam, tai jį išklausyti.

Pagrindinės klausymosi taisyklės, kai jūsų pašnekovas yra nepagydomai sergantis ligonis, yra šios:

• Gerbkite pašnekovą. Nė vienas mūsų nežino, kas yra anapus arba kas atsitinka po mirties. Nepaisant visų religinių ar kitų įsitikinimų, neprimeskite savo nuomonės, išklausykite, ką sako kalbantysis, priimkite jo patirtį.
• Būkite nuoširdus. Dažnai sudėtingose situacijose mes ieškome, ką galėtume pasakyti „teisingo“ ar „protingo“, kartais bandome neigti tai, kas vyksta, arba juokauti. Atminkite, svarbiausia yra nuoširdžiai ir kantriai būti su ligoniu, palaikyti jį už rankos, tai tikrai labai palengvina jo išėjimą.
• Naudokite tinkamą kūno kalbą. Pvz., nebijokite pažiūrėti į akis, būkite atidus ir dėmesingas tam, ką ir kaip jums sako ligonis, stebėkite pokyčius jo balse, įžiūrėkite mirštančiojo norą toliau bendrauti jo akyse.
• Stebėkite ligonio kūno kalbą. Ar tai, ką jis sako, yra tai, ką nori pasakyti? Gal jis kažką parodo gestais, nes negali pasakyti žodžiais? Pakvieskite sergantįjį pasidalinti tuo, ką jis tikrai nori pasakyti.
• Būkite įsižeminęs: jauskite po kojomis tvirtą pagrindą. Tai padės jums pajusti ir priimti tai, kas vyksta.
• Bandykite užduoti netiesioginius klausimus, tokius kaip „Gal yra kažkas, kuo norėtum su manimi pasidalinti, papasakoti?“ arba „Kuo aš tau galėčiau padėti?“
• Galite bandyti užduoti ir tiesius klausimus, pvz., „Kai tau bus tikrai blogai, gal norėtum, kad pasėdėčiau šalia?“, „Ar kada nors pagalvojai, ką toliau reiks daryti su tavo turimais daiktais, turtu ir pan.“, „Gal pagalvojai, kokių laidotuvių norėtum?“
• Naudokite trumpus teiginius, pvz., „Jeigu kada norėsite apie kažką, kas jums svarbu arba gąsdina, pakalbėti, pasakykite man“ ir pan. Tai veiks kaip paskatinimas ligoniui kalbėti apie jam sudėtingus dalykus.
• Nebijokite ašarų. Verkimas yra natūras atsakas emociškai sudėtingose situacijose. Reikia būti tikrai drąsiam, kad galėtumėte parodyti savo gedėjimą. Gedėjimo parodymas turi gydantį poveikį tarpusavio santykiams bei leidžia jūsų artimajam arba draugui taip pat gedėti gyvenimo, kurį tenka palikti.
• Išlikite ramus. Galite jausti jaudulį dėl stipraus emocinio ryšio arba išsigąsti, kai artimasis/draugas pradeda verkti, tampa bejėgis ir pažeidžiamas. Nusiraminkite lėtai kontroliuodami savo kvėpavimą.
• Būkite tylus. Nemanykite, kad turėtumėte visą laiką kalbėti. Tiesiog pabūkite ramiai šalia ligonio lovos, tai tikrai gali nuostabiai gerai veikti.