KAIP IŠGYVENTI NETEKTĮ?

Kiekvieno žmogaus reakcija į mirtį yra individuali. Tačiau bendra informacija, kaip tvarkytis su savo emocijomis, padeda. Tai – ne konkrečiai jums duoti patarimai, bet patarimai surinkti iš praktikos, kuri padeda didžiausiam skaičiui žmonių. Gali padėti ir jums:

• Atsargiai priimkite patarimus. Kiekvienas norės jums patarti. Gal kažkas pasakys „Nemėgink pabėgti nuo mirties išvykdamas į kelionę, nes nepadės“. Kitas žmogus gal sakys „Išvažiuok kur nors kelioms savaitėms“. Žiūrėkite į patarimus kaip į rūpinimąsi jumis, bet darykite tai, kas jums pačiam atrodo teisinga ir tikite, kad tai veiks.
• Priimkite savo emocijas. Gali pasireikšti anksčiau paminėtos emocijos – panika, kaltė, pyktis ir daugybė kitų. Tai yra normalios reakcijos į mirtį.
• Atleiskite kitiems. Bus daug žmonių, kurie sakys „Paskambink man, padėsiu kuo galiu“. Ir tuoj pat grįš prie savo reikalų, lyg nieko nenutiko. Jie palieka jus gedėti vienumoje. Tikrai bus žmonių, kurių gyvenimas sugrįš į normalias vėžes daug greičiau nei jūsų. Supraskite žmonių skirtumus ir priimkite tai. Jeigu pykstate, pasistenkite jiems atleisti.
• Į banalius pasakymus ar patarimus žiūrėkite kaip į nuoširdžią užuojautą. Pvz., netiesa, kai sako „Žinau, kaip tu jautiesi“. Niekas nežino, kaip jūs jaučiatės. Jums norisi šaukti, kad nėra tokia Dievo valia. Ir jeigu netekus vaiko kas nors pasakytų, kad galite turėti kitą vaiką, tą žmogų norėsite net pasmaugti. Tačiau žmonės daro, ką gali, ir tik taip jie moka bandyti jumis pasirūpinti.
• Mokykitės išreikšti savo emocijas ir darykite tai. Ne visi draugai gali gerai jaustis, jeigu norėsite pasikalbėti su jais apie mirtį ar savo jausmus. Būtų gerai susirasti žmogų, kuris išklausytų. Jeigu būtina, pasikalbėkite su dvasininku ar gydytoju.
• Verkite, kiek norite. Tikrai žinoma, kad ašaros „atpalaiduoja sielos gniaužtus“. Jeigu norite, šaukite, kumščiuokite pagalvę. Viduje užspaustos emocijos yra nuodai.
• Gedėkite taip, kaip norisi. Neleiskite kitiems nurodinėti, ką turėtumėte jausti.
• Venkite alkoholio ir narkotinių medžiagų. Jie nepagreitina proceso ir nesumažina skausmo, tik sukelia papildomų problemų.
• Laikykitės tinkamos mitybos. Valgykite sveikai ir nepamirškite pavalgyti, net jei nejaučiate alkio.
• Pailsėkite, kiek galite ir jums tinkamu būdu.
• Užsiimkite rūpima veikla. Net įprastinė rutina padeda sugrįžti į gyvenimą. Išeikite pasivaikščioti, nueikite į filmą. Juokitės, kai to norėsite, ir leiskite sau nejausti dėl to kaltės.
• Būkite pasiruošę kliūtims ir iššūkiams. Gali atrodyti, kad jau įvyko pažanga ir staiga vėl atsiras verkimo priepuoliai. Viskas gerai, tai normalus reiškinys.
• Vienintelis tikras gedėjimo „vaistas“ yra laikas. Nors gedėjimas mūsų kultūroje dažniausiai trunka iki metų, gali trukti ir ilgiau. Nereikia laukti, kad jis praeis po 3 ar 6 mėnesių, nors ir taip gali būti.
• Stenkitės nekartoti vėl ir vėl to paties savo pasakojimo. Pakartojimai – perėjimas per tuos pačius liūdnus jausmus ir mintys apie tai vėl ir vėl, stengiantis juos išanalizuoti ir suprasti, kitiems gali sukelti blogą savijautą. Mažai tikėtina, kad tos pačios istorijos kartojimas yra naudingas gedėjimui, jis atstumia žmones, kurie nori paguosti. Kaip ištrūkti iš pasikartojimų ciklo? Pirmiausia pripažinti, kad skausmas yra tinkama reakcija į siaubingą įvykį. Antra, būkite atviri naujoms perspektyvoms, pažiūrėkite į savo atvejį ir iš kitos pusės. Pvz., sąžiningai pasakykite sau „Gedėjimas buvo labai skausmingas. Kartais atrodo, kad jis niekada nepraeis, bet retkarčiais turiu vilties.“ Tokiu atveju žmogus, kuris jūsų klausosi, supras, kad norite išsilaisvinti, ir jam bus lengviau atliepti jūsų jausmus.
• Būkite atidūs jus išklausančio asmens poreikiams. Supraskite, kad dažnai žmonės nežino, kaip atsakyti į gedėjimo išgyvenimus ir istoriją. Padėkite jiems ir pasakykite, ko jums tuo momentu labiausiai reikia. Gal tik išklausymo ir pabuvimo, o gal ir patarimo. Padėkite kitiems žmonėms padėti jums.
• Branginkite savo klausytojus. Pasakykite jiems, kad esate labai dėkingi už palaikymą.
• Pasirinkite tinkamus klausytojus. Atsirinkite žmones, su kuriais norite pasikalbėti. Ne visi gali būti geri ir empatiški klausytojai. Pasirinkite žmones, kurie moka klausytis ir suprasti.
• Kreipkitės pagalbos į specialistus. Specialistai moka išklausyti pasakojimus, kurių kitiems žmonėms klausyti labai skausminga. Taip pat specialistai gali suteikti vertingų patarimų.
• Susitikite su kitais žmonėmis. Lankykite savitarpio pagalbos grupes, ypač jeigu įvyko savižudybė ar mirė vaikas. Niekas tiksliai nežino, kaip jaučiatės, bet kitiems žmonėms irgi nutinka panašūs atvejai. Jie gali būti didžiulė parama ir palaikymas.