SUSITAIKYMO PROCESAS MIRŠTANČIAJAM

Savo artėjančios mirties suvokimas dažniausiai suaktyvėja susirgus sunkia liga ar patyrus fizinę traumą. Taip pat tai pasireiškia ir senyvame amžiuje. Tokiais atvejais tenka praeiti visą psichologinį neišvengiamos mirties pripažinimo ir priėmimo bei tvarkymosi su tuo procesą.

Mirties neišvengiamumo suvokimo procesas yra moksliškai ištyrinėtas dirbant su mirštančiais ligoniais. Buvo pastebėta, kad tame procese žmonės pereina per tam tikras mirties neišvengiamumo suvokimo fazes ir vėliau tai buvo pavadinta „gedėjimo ciklu“.

Šį ciklą mirštančiajam sudaro:

1. Šokas, sumišimas, nerealumo jausmas ir pasimetimas.
2. Neigimas. Būdingos šiai fazei mintys yra: „Ne“, „Taip negali būti“, „Man negali taip atsitikti“. Žmonės šioje fazėje netiki mirties realumu, jie mąsto apie ją kaip apie baisų sapną.
3. Pyktis. Dažniausiai jis nukreipiamas į Dievą, gamtą, likimą, taip pat labai dažnai ir į šeimos narius ar kitus svarbius žmones.
4. Derėjimasis. Pacientas dažniausiai viliasi, kad Dievas ar gamta jį išgydys ar pailgins gyvenimą, jeigu jis pasižadės pakeisti savo elgesį.
5. Sielvartas. Dažniausiai tai yra ilgiausia ciklo stadija, jai būdinga nusivylimas, kaltė, depresija ir nuotaikų kaita.
6. Baigiamoji stadija yra priėmimas. Kai pasiekiama ši stadija, pacientas dažniausiai likusį laiką paskiria „namams sutvarkyti“. Paciento nuotaikoje įsivyrauja ramybė. Mirtis jau neatrodo baisus įvykis.

Reikia pripažinti, kad aprašomi gedėjimo ciklai turi svarbių ypatumų. Pirmiausia, gedėjimo procesas yra arba gali būti sudėtingesnis nei išvardinti ciklai. Fazės ir etapai gali persidengti.